Neverkite prie mano kapo —
sugrįšiu aš gėle laukuos,
kur upės vandenys per amžius teka
ir skamba dainos jos tankiuos krantuos.

Neverkite daugiau prie mano kapo,
ne liūdesio ir širdgėlos tikiuos.
Kaip saulės, kur kas rytą vis iš naujo teka —
vilties atgimti žodžiuose dainos.