Geležim sutvisko juodas marių auksas,
Pilnatim sužibo žvaigždės gelmėje.
Paskandintą pilį sakalai žvejojo,
Tinklą sudraskytą traukė visata.

                                                      Kaip tą naktį vagis auksą išgabeno
                                                      Verkė sūrios jūros, staugė visata.
                                                     Ir užgeso žvaigždės lyg perdegę lempos,
                                                      Užrakinę saulę marių gelmėse.

Po šiai dienai ieško marių pavogtųjų,
Bet neranda niekas aukso naktyje.
Taip ir verkia jūros, dūžta bangos sūrios,
Taip ir staugia tyliai visata juoda...