Einu per žemę
aš įsimylėjęs
aš ir žiema
pavasaris
aš ir ruduo
mane palydi
ir lietus ir vėjas
ir pakelėje
gulintis akmuo
aš iš pavasario
semiu
tyrumą jausmo
iš vasaros
švelnumą šilumos
aš nebijau
per meilę
rasti skausmą
nes jis skaidrus
ir baltas
lyg komunija
žiemos
brendu į rudenį
kur žvaigždės jau prakalbo
kur visos tiesos
jau galaktikų ūke
einu
aš meilę apkabinęs
tarsi draugą
kuri sukūrė
ir išsaugos dar mane