Kava dar nespėjo atšalti.
Turbūt ir nespės —
it širdis sustings šalia cigaretės
jo rankoje.
Ji šypsosis.
Nuo savo kėdės
nepakils, vis žiūrės
kupinu meilės žvilgsniu amžinybę.
Praeities neturėję,
ateities neturės —
Žodžiai lūpų kampučiuos paliks
neišskridę.

Eilinio vakaro pokalbis
Įkalintas amžiams.
Už kokias gi nuodėmes,
Indonezijos Nemezide?