Praėjus žiemai moterys vėl šypsos.
Į dangų kopia saulė joms pritardama.
Atrodo, greit pavasaris atėjo
Ir štai jau Kovo 8-oji.

Dėl moterų net vyrai nepalūžta,
Mėnulį neša ir žvaigždes.
Ir kartais nori žemę dovanoti,
Bet gal karų dėl moterų užteks.

Kaip rožės žiedas tyliai bėga laikas,
O moterys nesensta niekada.
Juk šitą grožį amžiną sutvėrė
Pati motulė, motina, gamta.