Sveikas, kove!
Gerai,
Kad pagaliau esi čionai,
Kelionėje neužtrukai.
Juk laukia tiek darbų, darbelių...
Plačiam lauke ir prie upelio.
Gūdžiam miške, stačiam šlaite
Sutikti gera bus tave.
Tiesa, silpnokas dar esi —
Matyti vystyklai balti,
O paikas, piktas šiaurys vėjas
Įniršęs vėlei pūgą sėja,
Naktinis šaltis slidų ledą
Ant buvusių balučių deda.
Šauk saulės spindulį, nedelski,
Kad jis pro debesis pažvelgtų
Ir savo bučiniu šiltu,
Kas miega dar žiemos miegu,
Plačiai akis atmerkt priverstų,
Žydėt pavasariui prikeltų.
Tegul lazdyno žirginėliai,
Iki viršūnės pasikėlę,
Linksmučiai šoka gelsvą šokį,
Prie jų žiedai maži raudoni
Ugnelėm tarp šakelių dega,
Daug riešutų sulaukti žada.
Prabėk šilojais, pilka pieva,
Prikelk žibutę ir purieną.
Maži šalpusniai prie takelio
Tegul greičiau galvelę kelia.
Dar vyturius sutikti reikia.
Matai, kaip tavęs reikia, vaike.
Nelengva bus, juk dar rytais
Skambės varvekliai po stogais,
O pašalas bambės ir pyks —
Ilgai žemelės nepaliks.
Tik viskas bunda, kyla, stojas
Ir, rodos, šaukia:
— Sveikas, kove!