Vasara tu netikėk
Imk, išmainyk mano šalpusnio žiedą
Į tris lapus, volungę, kuri gieda
Nuojauta vakaro plyštančio.
Šiandien pavasaris spausdamas glėbyj
Laikė tave.
Tarsi rūką iškvėpęs
Laukiu kažko...
Kažko grįžtančio,
Švento, atgręžusio veidą ir lūpas...
Vasara tu netikėk – vėjas supa
Tuos, kas pagels, stings ledo gniaužtuos,
Amalu virs stikliniu...
Tavo pirštai
Dar gelia pirmu lietumi.
Bet miršta
Rankose žiedas šalpusnio nulaužtas.