Kožna gryčia turi sava dūmų,
Un sava akmenia stovi
Ir žmones kažnoj kitoki gyvena.
Tik vienodai čebraliai arbotaj kvėpja,
Molia pečiui kati murkiant,
Pražydus tvarom  kepurem,
Katras bija  saulan papulte.
Nu ir kas, jak žemas spaigai
Senojų rųstus revelam plėša –
Vistek tarpu sienų gyvybe
Ir medaus saldumas,
Prisgėrįs bites darbštumą,
Par lūpas ramybi varva,
Dūšej gruodų tirpda.