Ateik ir praskaidrink man dieną,
Išvesk mane iš slegiančio rūko.
Nuspalvink šąlančią širdį kiekvieną,
Nes plonos šilumos bangos nutrūko.

Padėk man į žmones išeiti
Ir sunkias langines uždaryt.
Padėk pajusti svaiginantį greitį,
O ne vangumą, jaučiamą kasryt.

Leisk man gryno oro įkvėpti,
Atgal parlydėk sutemus.
Padėk surasti tikrąją vietą,
Kurią sustingę žvaigždės lemia.

Ateik ir išsklaidyk mano liūdesį,
Parodyk užburtą laimingųjų šalį.
Tik tu manęs nepabudinsi,
Nes to padaryti niekas negali.