Mano gyvenimas —
Kaip nebaigtas romanas...
Tai, kas jau parašyta,
Neįdomu skaityti.
O kaip jį gražiai užbaigti,
Niekas negali patarti.
Norėčiau išleisti
Savo gyvenimo knygą storą,
Gaučiau už ją
Honorarą neblogą.
Visi apie mane kalbėtų,
Girtų ir pavydėtų...

Bet žinau, o ir girdėjau
Kitus šnekant,
Kad parašius romaną,
Reikia padėti tašką.
Aš taško dar nenoriu dėti...
Et, ko čia su tuo romanu skubėti!
Rašysiu kasdien po vieną lapą,
Jei nespėsiu — kiti už mane
Padės paskutinį tašką