Kovo diena
Diena —
kaip upėn palinkusio
žilvičio šaka.
Kaip upės Senos srautas,
Kaip siauras lieptas,
Jungiantis krantus,
Suaižėjęs, lietaus nuplautas...
Diena —
Kai dargana drėgna ranka
Pabraukia skruostus
Ir lietumi garbanas paglosto.
Diena —
Kai išdykęs kovo vėjas glusteli
Ir sušnabžda:
— Vėl pavasaris. Meilės metas.
Gal ir jis įsimylėjęs?