Virš plika beržyna žvirblalis pakila,
Drūtu i dailiu jis vaizdava savi!
Atrode čirškaliui, kad nieka nebija,
Mat jam pasirodžius nutila giria.

Paukšteliai pasisl'epe krūmuos, prapuola.
Padangen pakila raibi sakalai.
A mažas žvirblalis vis čirškava solo,
Ni pats nesupratis: - Kažkas negerai!

Suūkus pel'ėda iš uoksa išlinda,
Galanda sau dziubu akylas peslys,
Iš vargana topolij susukta lizda
Jau pilnina alkana varna akis.

Grait vėjas pakila i debesis šuorais
Suneši sukloja iš lapu šūsnis.
To maža žvirblalia padangej nelika,
Tik mėtesi plunksnas... Nabagas neskris.




l* - tariama minkštai
l' -  tariama kietai