Tamsioj properšoj bunda užmigusi upė
Ir pulsuoja bangom, ūkanų apsupta.
Varva džiugesiu žemėn ir rankose supas
Sudrėkinta gaiva. Išsigandus žiema
Žvelgia baikščiai, praskleidus šarmotas blakstienas,
Sidabrinė žolė skamba dar varpeliu.
Ak tos dienos, pražydusios saulėj purienom...
Nuvilnija atodūsiais ir laukimu...