Lelijų žiedais sužydėjo naktiniai žibintai,
Tyla švelniai įsliuogė, gula ramybė kertėn.
Vasario danguj ryškios žvaigždės suspindo — nekrinta.
Tačiau, tau į širdį įkrito mažutė žvaigždė

Ir spurda tenai lyg atsakymo kokio ieškotų.
Nuščiuvo širdis neregėjusi šitiek šviesos,
Sušvito, atgijo slapčiausia svajonė svajota.
Ar ją įgyvendinti tau jau užtektų drąsos?