beveik kafkiška metamorfozė
žuvėju palengva
oda milimetras po milimetro
pasidengia žvynais
gaila plaukti dar nemoku
bet vaikščioti jau pamiršau
kartais įkišu ranką į vandenį
ir kalbuosi su mailiumi
vis bando man įrodyti
kad vienatvės nėra
tik begalinis vandenynas
ir
banga pieno baltumo
iš kitos pasakos apie
žalčių karalienę
kada nors
įkvėpsiu vandens
ir pavirsiu dugną rausiančia plekšne
ar žydinčiu koralu
bet dabar
dabar
žuvėju palengva
vis kas nors žvynelį
nuo manęs nulupa