1896 m.

Biega jog pro lėipas Vaižgonts i bažnīčė,
Aušėna jog borna par pamuoksla ėlga,
Muokė, kāp užmestė varga dėinū nītis –
Švėntās sakramėntās šeimū lėzdus vėlgė.

Vo paskou iš prūda vondėnė saulieta
Pasėsiemės gruožė nulek i pradėnė –
Žemaitėjės raidiem muokėnius apmietės,
Lietovībės dvasė so vākās brondėna.

Kapū gatvės šuonė, Skaras suodna truobuo,
Lauk jau Vaškīs Petros kou tiktā parvīkės –
Ons „Tievynės sarga“ atvežė kāp gruobi,
Kāp kuovū ož laisvė dievėška vainėka.

Tums paveiz i raidės, kāp spīgliouta viela,
Eršketė vainėka ont lietoviu kalbo,
Ė i šėrdi plakas džiugesīs pašielės –
Ka carėnē valdē nuosprėndi paskelbė.

Ons ni negalvuojė, ka tamė miestalie,
Tuo mažuo pašiūrie, prisėdėngės medēs,
Kartkartiem paralkės, kartkartiem sošalės,
Bus pro mažas doris laikraštii ėšvedės.