Nosilenkims Rozalima žemė

Teip markatn ė ylg, ė norias\' dainuot\',
Dainelė, ka šyrdė sogelto,
So raud, dejon\' žemelė ožklot\',
Ka dievo ė dango statyto jon tylto.

Kaip gražė čė kalb vaikelė, mergaitės,
Kiek žodžios jū tykra švelnuma,
No amžiu senūjū ėraudė, ožkaitė
Senolė dūšelė jiem state tiok rūmo.

Kė upe tekėje čė šnek puikiausė,
Žemčiūgės ė rūtom kaišytė,
Krūtyne jū tvyna no jausmū skaisčiausio,
Ė Dievo, ė darbo pažynos.

Ė žmogs čė švents, kor duono augyn,
Ė šventos ja gryčios, bažnyčios,
Jos žemė giesmelėm vėngriom padabyn
Teip saldžė kė avėlis byčiu.

Klovainė-Rozalims
bitėžolė