Kasdien saulala tek ė nosėlaidž,
ė laiks kė vėjs par žemė žėng,
visad so man kė vaik jos žaidž,
ė nesėmata, kor gė ta pabaig.

Vis klauso myrksne, kė jos dūžt ė skomb,
so sava šukėm mana procė pakavoj,
teip kyl ė saulė mana ronk,
ė lūpos Diev ož meilė dėkavoj.

Ė teip nė gala tū adynū,
katros kė upe tek ė lak,
kiek džiaugsma, skausma jos dalyn,
kol man ožkloj so laimės tak.

Klovainė-Rozalims