Butaforinis Noras
Atėjau kad žinotum jog laukiu
Ir išeisiu kai tu pasiliksi
Taip nuskęsta sudegintas geismas
Į smulkiausiai supjaustytą žvilgsnį
Tu stovėk ir žiūrėk kaip iškilsiu
Samanotom akim tik prieš rytą
Atsimerksiu ir bėgsiu per kelią
Savo lemtį darkart išbandyti
Nors žinau kad bijai atsidusti
Kūno kvapas įkaitina liepsną
Ji šalta ir pigi kaip žaisliukas
Reikalingas ką nors sužavėti
O dabar aš švenčiu tavo baimę
Butaforinė kaukė nešildo
Įsipilsiu alaus į krūtinę
Ir padegsiu išnuomotą širdį
Atgaiva pasirodė nevykus
Tu nespėjai mokėt padavėjoms
Jos galvojo kad gersiu už dyką
Nežinojo esu tik žaidėjas
Tavo pirštai nelaipioja sniegu
Rankos slogiai sugulę ant kelių
Tu atsikeli aš vis dar miegu
Išeini pasakai viso gero
O aš lieku kad niekad neateitum
Bet surastum mane savo gatvėj
Šiandien lyja bet skėčio nereikia
Šiandien lyja šilčiausia vienatve
Šiandien lyja gyvenimo skoniu
Lieka smulkmenos be etikečių
Sumokėk man ištvirkus gražuole
Sumokėk grąžą gatvėj išmesiu
Sumokėk už mane savo kūnu
Apsikeisim vienodais gerai
Ir nueisim pikti ir surūgę
Nors nebuvo nei daug nei mažai
Tu juokeisi kai laipiojau sienom
Kai skraidžiau tavo lūpų kampe
Tu juokeisi ir leidai paliesti
Sumokėk man jau metas deja
O rytoj reiks gyventi prieš vėją
Tavo motto nelauk ir ateis
Bet aš laukiu nes tu neateisi
Naktys baigiasi kaip pinigai
Lieka purvas ir dvokianti smarvė
Tavo sąžinė skaudžiai švari
Mano ne nes atidaviau viską
Nors turėjau tik tavo akis