Aš žinau — tai tas pats šaltis krečia
Ilgais gęstančiais vakarais.
Vėl čia nekenčiamiausias svečias,
Neatėjęs su norais gerais.

Tai ji. Ji paslapčiom ateina,
Kai mąstau arba lieku viena.
Reikia mokėti tokią kainą
Sulig kiekviena nauja diena.

Aš bijau. Bijau ir drebu,
Išgyvenu dėl visko nuolatos.
Mano baimė neturi ribų,
Aš nepažįstu būsenos kitos.

Kartais džiaugiuosi, kad kai kurie dalykai
Vyksta ne iš tikrųjų, o tiktai mano mintyse.
Atrodo, jog šviesi ateitis ir ramybė išnyko,
Nes džiaugtis nebemoka krūpčiojanti dvasia.