- - - - - -
dar norėčiau sugrįžt į namus,
kur motina atraitotom rankovėm
miltus sijoja

o rėtis —
amžinas mūsų gyvenimas —
pilnas keistų klausimų

kuriuos parnešdavau
gėlėtos suknelės iškirptėj
ir - - supildavau
žvilgsnių kampučiais


- - - - - -
tik tu sakai,
keisti ir būsim —

prieš vakaro būties lengvumą
sijojame žvaigždynus žvilgsniais,
o už langų - - jazminų krūmas
į mus pavasariu
pragysta