Saulutė vasaryje spindi laiminga,
Nuglosčiusi pumpurus, bėga šilais,
Nors kartais baltai, taip baltai dar prisninga,
Bet stūgauti žiemai Saulytė neleis --

Pavasariu dvelkia dabar net jau ledas,
Ir vėjai kartoja žemei — Gyva!
Kas, Saule šviesioji, širdy tavo dedas --
Gyvybės stebuklai? Ir taip palengva

Žydėjimu įsupi viską, o viską,
O žiedlapių jūra kalnais nuvilnys --
Ir mūsų svajonės, ta jūra nutviskę --
O Saule, tu mūsų šviesa ir ugnis.