O dangus vis toks pat nemarus,
O danguj paukščiai laigo ir laigo —
Pasibelsk kaip į savo namus,
Paslaptie, o pavasario. Daigo

Šviesų želmenį kviečia jėga
Daug didesnė net už švino kirtį —
Pasibelski kaip meilė staiga,
Juk nenori net žolės numirti —

Dar magnolija švies akmeny
Pro paklaikusį plentų staugimą,
Ten, kur tu kaip rasa gyveni,
Ten, kur dulkėmis vėjai užkimę,

O dangus vis toks pat nemarus,
O danguj paukščiai laigo ir laigo...