delnų šešėliuose
pražydę juodos gėlės
sumerkia man akis,
jų žiedlapiai
apkrisdami blakstienas
vis šnara buvusios dienos
sunkumą,
aš rūpestį nepailsėjusį
guldau į lovą su savim —
gal suskambės ryte
kaip senas geras
žadintuvas