Rudens elegija
Dar pasilik su lyguma rudens,
Dar pasilik su iškankintu vėju,
Su baltomis lelijomis vandens
Ir su atodūsiais tamsių alėjų,
Dar pasilik su gelstančiais beržais
Ir lietumi, kaip geliantis laukimas –
Tegu, tegu širdim ir audros žais
Ir baltas vėjas, šalnomis užkimęs...
...O Saulė į rankas ateis pati
Šviesiausios Tobulybės Baltą Rytą –
Kokia Ta Saulė mūsų iš arti,
Likimų Knygoje tik parašyta!
O Ją skaitys skaitys Baltos Žiemos Daina
Ir šviesmečiai, nubėgę per Tą smėlį,
Kur susilieja ąžuolai einą
Su dangumi į lengvą sapno mėlį,
Jame atgiję mintys ir žaibai,
Pavasariui nupins vainiką naują,
Dar pasilik ir su žiema ilgai –
Rasa sidabro tyliai pranašauja...
...Stebuklo Vyzdį saugoti per Naktį
Ir Balto Kalno Širdį nešt aukštai
Dar pasilik, kol Saulė baigs atakti
Ir Ilgesio Vainiką neš rytai...