Argi gal'ėja būti tiap, tačiau,
Nat tava vardu šiundij pamiršau.
Čežena per lapus šalti lašai...
Gal* būt i manąjį tu pamiršai?

Juk ne pavasaris dabar – ruduo. –
Ladu pavirs grait stovintis vanduo,
A saula už pilkesnia debesies
Pasl'ėps akis i spindulia neties.

Išbl'ėsa šiluma manų delnų
Nuk šiurkštaus vėja šuorų alkanų.
Prisiminimuose vėl* blūdysim ilgai,
Lik butume sapnuojantis laivai.

Atminus vardu, užrašysiu jį
An balta sniega taka pakraštij.
Gal* pasidyvysi, a gal* i ne,                                
Snaige žibėsiu vakara lange.



l* - tariama minkštai
l' - tariama kietai