Sukrauni, sudedi viską į širdį
Ir pasuki raktą
Tarytum tikėtum
Kad spynos gali išgelbėti
Bet liūdesys kaupiasi
Auga, užgula tave iš vidaus
Jauti, kaip kažkas ima plyšti
Ir nebegali pataisyti –
Susiūti, sulopyti
Jau nepavyks
Tačiau sudraskyti irgi nedrįsti

O jei vis dėlto sugebėtum
Atrakinti duris, išimti skausmą
Perplėšti
Ir išmesti

Kas tada liktų –
Ar tuščia širdimi būtų lengviau?