Sustabdysiu tą didelį akmenį,
Šitiek metų nešiotą užantyje,
Šitiek nesuskaičiuojamų metų riedantį žemyn
Ir apsaugosiu savo daržo pupas,
Į kurias jis nukristų
Gal ir ne šiam gyvenime,
Gal ir ne šiam matavime.
Aš padarysiu tai,
Nes žinau kokios skanios
Būna pupos vėlų rudenį,
Pirmą gruodą skaldant geltono vario dūžiams.