Eil. pakuždėti sau (LXXI)
O nuodėmės! Net gaila...
Buvo daug,
Dabar neliko.
Surankiojau gražiai,
Į popierių sudėjau
Ir, peržegnojęs,
Sunešiau į ugnį...
Šventoji, viską tu gali,
Net ir bažnyčias dūmais pakeli,
Bet lieka sąžinė skaudi –
Ar daug be jų ką
Atsimint galėsiu?