Kas švyti vasario
Nakties danguje,
Kuo puošia mus metai būties lopšyje?
Jei leidžia ilgėtis,
Liūdėti, svajot,
Priverčia ištverti ir nebebijot?

Kas slypi vasario
Nakties skaidrume,
Pasmerkia tikėti dangum ir žeme?
Dangus taip aukštai,
Jis apvilt negalės,
O žemė supras ir atleis, ir tylės.

Kam šypsosi žvaigždės
Nakties danguje,
Kai maudosi sielos vilties lietuje?
Ir akys vėl ieško
Gerumo akių,
O meilė ir skausmas ateina sykiu.

Ką reiškia tie painūs
Lemties deriniai,
Gal tu, mano Angele Sarge, žinai?
Sakyk, netylėk,
Man užtenka drąsos,
Tad kur ta riba tarp tamsos ir šviesos?..