Gimiau visai netyčia,
Netinkamu laiku.
Pirmas mano klausimas buvo —
ar jūsų nesutrukdžiau?
Ir atsakymas buvo aiškus, nes
Manęs neturėjo kur dėti.
Buvau panašus į
mažą besivyniojantį siūlelį
Iš atirusios pirštinės,
Kuo ilgiau delsi —
Tuo labiau vyniojasi.

Pakibau ant savo pačios
Atrištos gijos —
Ar aš ne per toli nuo konteksto,
Ar reikalinga čia
dabar.

Įterpkit mane tarp skliaustelių
Ir palikit ramybėje.
Vietos daug neužimsiu.

(deja)