Ech, tas mėlynas vakaro gėrimas,
Nutekėjęs delnais ligi paribio,
Ir šaltinių rišlus nuskambėjimas
Paauksuotam saulėlydžio varyje.

O langai — tarsi mėlyni paukščiai —
Dideli ir ne vietoj nutūpę.
Tyliai medžiai šakom susiglaudžia,
Šoka akys į neršiančią upę.

Lūpos liečiasi, liniją brėžia,
Rankos ūkanas narplioti ima —
Pažadais migloje įsirėžia
Tik nekaltas šešėlių žaidimas.

Ežere valčių irklai nukaro,
Vėjas ajerui liemenį kerta...
Saldžios bangos, sujaudintos vakaro,
Man pasiūlo saldžiausio deserto.