tąvakar grojo
„Mirusių pasaulyje
tvarka ir elegancija“

įpjovė plyšį tvankumoj
išnykstanti plokštelė

galbūt dar porą kartų
prasilenksime bare

kavos puodelio matiniame atspindy
skandinsim žvilgsnius
ir slėpsim svaigulį
tarsi nebūta

nieko

perspaustam tylėjime
kiekvienąkart pasmaugti
pasiruošusioj nakty
ir džiūstančioj žolėj
tarsi nebūta nieko

- - -  išskrido
nes turbūt
šitam pasauly vaikštant
dega pėdos