Baltas paukštis juk perskrenda jūrą,
Pasiilgęs gimtųjų krantų.
Jei turėčiau vienintelį norą, –
Pasirinkčiau buvimą kartu.

Nevilioja tas svetimas kraštas.
Blizgesys – laikina prabanga!
Man brangus – tik lietuviškas raštas,
Man švelni – tik gimtoji kalba.

Bet palikęs šią gimtą padangę,
Praradau jon sugrįžti sparnus,
Vėlei Liūdesio Angelas žengia
Į manuosius sapnus neramius.

Ir blaškausi aš vienišas – vienas
Tarp svajonių ir norų tikrų:
Išbarstytos kelionėje dienos,
Išbarstyti likimai savų.