Navatnos gyvenėms, jė doud pasiskuolintė
Nunuokusiam žmuogou papėlduoma dėina -
Už anon nebeturi kou atidoutė,
Jė pelenus žerdams trasiuoji po kėima.

Rūpietom iškraustytė prišnerkšta dūšė,
Ka puoteriu žuode už nieku nekliūtom.
Plastiek - kap varlelė jė svėista sumuši,
Išlipsi ir vielek iš pasuku putu.

Rūpietom ka metu kas kopra nuriežtom,
Nu kuoju nuimtom dvė sunkės girnapusės.
Veiziek - a ne auksos pavėrta i miešla -
Pastvert kol storuojes, gyvenėms ėr prašvėlpė.

Vo daba suglaudės nupurtytas saujės
Išeisi koks gėmės - ėr plėkos, ėr basos.
Palaika gyvybė beviestontė kraujė
Dūšelė pri tavės glaustytėis pripratusi.

Vo kėtas - mylietas, kėik metų išejusės -
Mojou, ka i to pri anūn prisidietumi,
Išspaudės kap sunka belėkusi prakaita,
Sumošės i svėista skondėnusė grietinė.