Laša pavasario ašaros
Kapsi į žemę sustingusią
Danguje regimas pranašas
Laukta saulėgrįža pildosi

Sujaukia liūdesio pašalą
Kimbantis saulės motyvas
Girdi — tai džiugesio aidas
Tirpsta ledai nuo gyvybės

Traukiasi ilgosios naktys
Plėšomos kaip kalendorius
Spinduliai gyvasties daktį
Kursto ant lauko altoriaus

Nuojauta kužda: „Į gerą!"
Bunda gamta ir alsuoja
Iškvepiam menką jau garą
Laisvė krūtinėj šėlioja!