Noriu sukurti laimę —
Su aura, gyvybe.
Įsprausti jai
Į lūpas kalbą,
Kad lietųsi žodžiai
Vikriomis zylutėmis,
Raudonpilvėmis sniegenomis
Į sielas it sniegą,
Belstųsi į mintis pavasarį
Gelsvais ir rausvais kamuolėliais.
Taip norisi,
Tik baisu
Paliesti burtus,
Degančius baltume,
Matyti jų skrydį
Tarp pažadų
Pro sapną,
Liūdesį,
Garsus, kuriuos girdi tik peteliškės.
Sugniaužiu tą
Baimę saujoj
Tikėdamas,
kad virs ji laime.
Ir mėginu įpūsti
Nors šiek tiek gyvybės,
Kad sapnas taptų
Tikrove.
O gal tai tik
Bereikšmiai norai?