dienos šviesa prispaudžia
tave prie žemės
dusdamas nuo dėmesio
jausmų akimirkų
tu muzikos klausai
gyvenimo
kuriame telpa rytmečio kavos
šaukštelio skambėjimas
skubūs žingsniai lengvi
bučiniai rankų paspaudimai

mašinos mašinos mašinos
visur draskančios tavo
vidurius
tave

rūsiuose legendos pasakoja
apie tave ir šaiposi
kas iš tavęs beliko
bedvasis reklamų ir iškabų
sulopytas padaras

tamsa tave išgelbsti
pakeldama nuo žemės
į erdvę
atsikvėpęs paklausi
žvaigždžių
ar jos pamena

ar jos pamena
kai dėl tavęs čia liejosi kraujas
o garsiausi poetai tau rašė odes
jos tyli nepamena

tu krūpteli išvydęs rytuose šviesą
prisiminęs kad tapsi nematomu
nereikalingu niekieno miestu...