Debesys kasdien vis kitokie.
Kiekvieną minutę keliauja toli.
Lyg uogos, saulėj nunokę,
Delnai pajuodusių minčių pilni.

Nežinau, kas yra savaitėm paskutinėm,
Gal tapau jautresnė, gal — nepastovi?
Arfa groja liūdesys ištvinęs.
Nežinai, ką turėjai, ir ko neturi.

Jausmai išplito nelyginant debesys.
Nežinau, ko laukiu, virpu visa.
Mano svajų liūdnos šukės slepiasi.
Kaip buvau, taip ir likau vieniša.