Ištįsta saulės spindulys,
Giliau pasislepia šešėliai...
Diena išauš keistai pašėlus –
Rudens širdis per pusę plyš.

Kaštonus gatvėse išmėtęs
Jis žilą sruogą nusibrauks,
Ant kelių vasarai priklaups,
Suglaudęs kiaurą savo skėtį –

Niūrus, pakumpęs džentelmenas
Erškėtuogių raudoniu degs...
.............................................

Į lūpas pabučiuot neteks,
Deja, jau vasarai per senas.