Veidrodiniuos stikluos, kur alsuoja tikrovė,
Trapumu nusidažo būties atspindžiai.
Akimirksniu nerimas laiką užkloja
Paslaptim, kai pabunda Zodiako ženklai,
Aitvarai iš realybės ar iliuzijų poliai
Ir regėjimuos kartais lytėta tėkmė,
Vizijų šukės pabyra po kojom
Tarsi dar vis nenuplauta kaltė.
Kaip leduos ištrupėjusios snaigės
Žvilgsniu užkoduoti lašai. Nelauktai
Mirksi gęstančios žvaigždės,
Ir budės iš anapus laiškai —
Pranašai.