Kai vien tik kelias ves tave pirmyn,
Kai tik botagas ragins pajudėti.
Kai gyvas būsi tik viena viltim —
Sutikt Valdovę savo, jai paklusti...

Grandinėmis prie jos prisirakink,
Pamirški viską, ką lig šiol turėjai.
Jos kojas tik nuolankiai apkabink,
Ir saugok ją nuo šiaurės vėjų.

Juk tu — stiprus versmės šaltinis.
O ji — trapi liepsna tavuos delnuos.
Taip, vergas tu, kaip šiukšlė, paskutinis,
Tačiau tik prie tavęs, tik prie Tavęs glaudžiuos.