Nebežinau kelintą nuobodystės dieną
nusprendžiau gerą darbą padaryti.
Galvoj turėjau mintį aš tikrai ne vieną,
tačiau ilgai svarsčiau,
kuriai čia leidus žemę aplankyti.

Magėjo apipieštą sieną nuvalyti,
kurią maža dar būdama išdabinau.
Bet piešinuko Aladinas uždraudė tai padaryti
ir prisiminus nutepliotą draugo lempą,
pati nepajutau, kaip paklausiau.

Belipdama žemyn palėpės laiptais,
storiausią dulkių sluoksnį pamačiau.
Nubėgus katinui ilgauodegiui jų lakuotais tarpais,
tvarkyti namą vieną Kincių apsidžiaugus palikau.

Prisiminiau anksčiau svajojus
į stiko namą saulę įvaryti.
Gaila, šviesti ji nustojo, debesiui atslinkus
ir nepavyks jos uždarytos pamatyti.

Prisėdus vidur daržo daug svarsčiau,
ar atsiras darbų dar nedarytų.
Ir štai taip netikėtai karvę šaukiant išgirdau:
Gal atsirastų musę kas nuvytų?..