Liūdnas valsas –
tavo lietus
į mano vienišą langą,
kol laikas išnyko...
Liko
melodija mano – tylėjimas.
Tirpo
pradžia tarsi sniegas
pirmasis, tik šįkart
nuo galo –

(aš dingstu, nes
pametu kelią...)


Nors trūksta tik lašo Tavęs.