Eil. pakuždėti sau (LXVI)
Šiandien gali dar pykti.
Aš Tau mielai atleisiu,
Nes būsiu ryt.
Per ūkanas einu į horizontą.
Kiti jau sako,
Kad už jo esu,
O aš dar vis žvelgiu
Į priekį ir nemoku
Matyti jo.
Tikiu:
Jis man dar vis toli.
Bet, o bobute –
Pasaka baigta,
Net tu jau man seniai sapne.