Zylės lyg niekur nieko įsibrauna
pro mažą angą, paliktą vėdinimui —
smalsumui pavaldesnės. Lesa saulę,
nors paberiu ir duonos kiek patrupinus.
Tuoj pat pabėga kaip neprijaukinamos,
o kai nusisuku, lyg niekur nieko — daug nekviestųjų
žaidžia ant puodelių šviesos kupinos.