Pasveik greičiau, gėlynai jau apdžiūvo,
nors kaip ilgai juos skalbė,
kad išliktų švarūs, puošnūs.
Aš nepamiršiu palaidų sagų ties riešais ar alkūnėmis
ir tau įsegsiu kitąsyk garstyčią kruopščiai
atlapuose, lai geltonuoja, kol mes kalbamės.
Tik sėkmei, kad šypsotumeis. Kad būtų šilta.
Aš irgi vis dar džiaugsmą apsirengusi.
Dabar tik neužmik, kad tavo šiluma nedingtų.