Aš negaliu ištarti tau sudie,
Juk dar ne rytas, žvaigždės neužgeso,
Paslėpki mano ašaras, naktie,
Palik širdies kertelėj viltį mažą.
Tik ji padės pakilt iš nebūties
Ir pasitikti skaudantį rytojų.
Paklausiu šios klaidinančios nakties,
Kur pradangino veidrodinį rojų?
Tenai paklydę saulės atspindžiai
Vis kelią rodė ir į priekį šaukė.
Sudužo jis. Ir šukėmis skaudžiai
Supjaustė širdis, šito jos nelaukė.
Ne apie tai svajojom naktimis,
Kada užburdavo žvaigždžių kerai,
Juk jautėm vienas kitą mintimis,
Tačiau dabar drauge mums negerai.
Dar negaliu ištarti tau sudie —
Šio žodžio šiandien lūpose nėra.
Paslėpki mano ašaras, naktie,
Apklok visus jausmus dygia šalna...