Kris, nukris...

Kris, nukris lietaus lašai,
Ir aš kartu, ir aš su jais.
Iš taip aukštai, iš debesų
Krentu žemyn, krentu tarp jų.

Kas lauks manęs? Ir kas suras?
Gal kas mylės, o gal nekęs?
Kuo virsiu aš? Žole? Medžiu?
Aš ir bijau ir to meldžiu...

Skris, nuskris šviesi mintis.
Jei jos nebus, užges visi.
Bėgs, skubės mana svaja,
Mana viltis, aš paskui ją.

Kas lauks manęs? Ir kas suras?
Gal kas mylės, o gal nekęs?
Kuo virsiu aš? Žole? Medžiu?
Aš ir bijau ir to meldžiu...

Grįš, sugrįš dangun rasa,
Ir aš kartu, ir aš pas ją.
Tenai, aukštai link debesų
Kiek per anksti namo einu.

Kas lauks manęs? Ir kas suras?
Gal kas mylės, o gal nekęs?
Kuo virsiu aš? Žole? Medžiu?
Aš ir bijau ir to meldžiu...
Mindaugas Tartainis