Saulutė vėl švelniai paglosto
Parimus baltam debesy –
Ant tavo paraudusio skruosto
Bėgioja nykštukai basi.

Ir vėjas tarytumei juokias
Iš lapų ir pievų gėlių,
O tu lyg mergaitė pirmokė
Šypsais. Patikėt negaliu,

Kad rūpesčiai laumžirgiais skraido
Virš upės. Ir sklaidos rūku
Tos aklos gyvenimo klaidos...
Tereikia pavirsti vaiku,

Kad viskas, kas gniuždo ir juoda,
Kas akmeniu gula sunkiu –
Ištirpsta kaip saulėje gruodas
Švytėjime tavo akių.